Lithuania

Lietuvos urbanistinės planavimo sistemos apžvalga

Teisinis pagrindas: Lietuvos urbanistinės planavimo sistema grindžiama įstatymais ir reglamentais, nustatančiais teritorijų ir miesto plėtros teisinį pagrindą. Pagrindiniai teisės aktai:

• Teritorijų planavimo įstatymas: Šis įstatymas apibrėžia teritorijų plėtros planavimo procedūras ir principus, užtikrinant tvarų planavimą.
• Architektūros įstatymas: Nustato architektūros kokybės gaires ir integraciją į miestų aplinką, akcentuojant dizaino ir funkcionalumo svarbą.
• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas: Šis įstatymas saugo istorines ir kultūrines vietas, užtikrinant, kad plėtra gerbtų Lietuvos kultūrinį paveldą.

Nacionaliniai planavimo ir strateginiai dokumentai. Lietuvos miestų planavimą lemia keli pagrindiniai nacionaliniai dokumentai:

• Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP): Pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, numatantis ilgalaikę šalies erdvinės plėtros viziją, atsižvelgiant į urbanizacijos tendencijas ir tvarumo tikslus iki 2050 metų. Taip pat šis dokumentas nusako strategiją iki 2030 metų, kaip vizija turi būti įgyvendinta.
• Valstybės pažangos strategija 2030: Ši strategija nustato bendruosius socialinės, ekonominės ir aplinkos plėtros tikslus, integruojant tvarumo principus į miestų planavimą.
• Lietuvos urbanistinės politikos kryptys: Šis pagrindas pabrėžia miestų politikos ir tvarios plėtros koordinavimą, derinant su Europos Sąjungos direktyvomis, tokiomis kaip Leipcigo chartija.

Pagrindinė urbanistikos įgyvendinimo priemonė yra teritorijų planavimas. Lietuvos miestų planavimas vykdomas 5 lygmenimis:

• Valstybės ir valstybės dalies teritorijos lygmuo: Centrinė valdžia kuria nacionalines gaires ir pagrindus per reglamentus ir strategijas, užtikrindama nuoseklumą ir suderinamumą su ES politika. 
• Savivaldybių ir savivaldybių dalių teritorijų lygmuo: Vietos valdžia atsakinga už nacionalinės politikos įgyvendinimą per savivladybių teritorijų planus. Jie kuria konkrečias zonų reguliavimo taisykles ir planavimo dokumentus, pritaikytus jų bendruomenių poreikiams.
• Vietos detaliųjų planų lygmuo: Įvairios bendruomenės suinteresuotosios šalys, įskaitant gyventojus ir verslininkus, dalyvauja planavimo procese vietos lygmeniu, prisidedant prie dalyvavimo planavimo ir sprendimų priėmimo.

Daugiau informacijos pateikiama teritorijų planavimo stebėsenos informacinėje sistemoje (TPSIS) ir teritorijų ir planavimo statybos vartuose (TPS)

Nacionaliniu lygmeniu už teritorijų planavimą ir urbanistiką atsakingos institucijos:

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
• Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
• Statybos sektoriaus vystymo agentūra